vaikelis

vaikẽlis sm. (2) žr. vaikiukas: 1. Tris tetura: du vaikeliù i mergelę Šts. Ano pirmoji žmona buvo mirusi i buvo palikęs vaikẽlis i mergelė Kl. Kas gimė – a vaikẽlis, a mergaitė? Slnt. Kumet motynos veidas yr be plėmių – gims vaikẽlis, kumet plėmėtas – gims mergelė Vkš. Kad mergelė gema – šunys kauka, kad vaikelis gema – paukšteliai gieda Plt. Vaikẽliuo reik mokyties, o mergė i be to apseis Pp. Vieno[je] pusė[je] mergaitės, kito[je] vaikẽliai, buvo keli skyriai Slnt. Už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyženų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti S.Dauk. Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto[je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių M.Valanč. 2. NdŽ Tatai pasku i pradėjau draugauti su tokiu vaikeliù jaunu Krt. Kamendantūro[je] tarnavo tokie šešiolekos septyniolekos metų vaikẽliai Plt. Užsimauk žiedelį, sako, vieniaip pasuksi – būsi vaikẽlis, kiteip pasuksi – mergelė (ps.) Krt. Ka mergelių nebūtų, nė vaikẽliai nežūtų (d.) End. Sutikau vaikelį šalip šaltinelio LTR(Dr). Atein brotelis ir svetims vaikelis LTR(Gršl). O kad aš išejau už jauno vaikelio, už jauno vaikelio į didį vargelį (d.) Krtn. Būtų geras vaikẽlis, ale pijokelis (d.) Pln. Imkiate iš tarp savęs macnius vaikelius, duokiat anims strielbas LTII128. Tasai vaikelis labai spraunus buvo kaip girnų apatinysis kūlis S.Dauk. 3. Klp, Sd Da tris vaikelius turu, o duktė jau apsiženijo Tl. Ana tura vieną vaikẽlį ir aš vieną vaikẽlį turu Skd. Ir vaikais apsikrausma vaikẽlio benorėdami Ggr. Ka muno vaikẽlis auga kaip bimbalelis Dr. Muno sūnaus vaikẽlis išejo į kariūmenę Klk.